Kraujospūdis


Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas (kraujo slegis) į kraujagyslių sieneles. Normalus žmogaus kraujospūdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis), bet normos ribos priklauso nuo lyties ir amžiaus.

Kraujospūdis kyla
Labai reaguoja į mūsų emocijas: kyla, kai barames ar mylimes, krenta, kai miegam. Bet kraujospūdis neturi viršyti 139\89mmHg. Jei per aukštas, gali net ištikti mirtis.
Visas kūnas apraizgytas kraujagyslių tinklu. Jeigu visas arterijas, dideles ir pačias mažiausias kraujagysles (kapiliarus) būtų galima ištiesinti ir sujungti, susidarytų 96 tūkst. km vamzdelis. Tai dukart daugiau už pusiaujo ilgį! Tas milžiniškas tinklas kartu su širdimi ir sudaro kraujotakos sistemą. Juo be paliovos teka kraujas. Širdis dirba kaip siurblys: 60-80 kartų per minutę susitraukia, o po kiekvieno sisitraukimo išsitempia nelyginant guminis sviedinukas. Kai kraujas nuteka iš širdies raumens ir teka į aortą (didžiausią arteriją), tai vyksta 40cm per sekundę greičiu. Į širdies raumenį kraujagyslemis grįžta kur kas lečiau. Pakanka minutes, kad širdis perpumpuotų per visą kūno kraujo atsargą (apie 5 litrus).

Ar laikaisi normos?
Idealus spaudimas: 120\80
Ribinis spaudimas: iki 139\89
Padidejęs kraujospūdis: nuo 140\90
Demesio: padidejęs spaudimas būna ir tuomet, kai viršija normą viena padala.

Ar žinai, kad…
Paciento korteleje kraujo spaudimo tyrimo rezultatas žymimas raidemis RR. Tai italų gydytojo S. Riva- Roccie‘o dvigubos pavardes raidžių santrumpa. 1885 metais jis sukonstravo pirmąjį kraujospūdžio matavimo aparatą. Spaudimo lygį rodo gyvsidabrio stulpelis milimetrais.

Kas tai yra kraujospūdis?
Tai tokia jega, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles. Panašiai kaip vanduo vamzdžiuose, jei spaudimas per didelis, gali sunaikinti jų vidų, taip ir didelis kraujo spaudimas gali pažeisti kraujagyslių sieneles. Ypač, jeigu jos jau nelabai elastingos.

Kodel vadinamas sistoliniu (susitraukimo) ir diastoliniu (arba atsileidimo)?
Širdies raumeniui susitraukiant, kai kraujas iš jo išstumiamas į pagrindinę arteriją aortą, kraujo spaudimas aukštesnis ir vadinamas sistoliniu. Kai širdis grįžta į kitą padetį po susitraukimo ir prisipildo kraujo, spaudimas kraujagyslese sumažeja ir vadinamas diastoliniu.
Ar mūsų kraujospūdis visą laiką vienodas?
Net sveiko žmogaus kraujospūdis gali keistis: nuo streso, fizinio krūvio ar oro permainų. Minimaliai, tačiau kinta ir per parą – žemiausias būna apie 3val. paryčiais, o aukščiausias – apie pusiaudienį.

Kada jis per didelis?
Kai arterinis kraujo spaudimas aukštesnis nei 139\89 mmHG, ir toks būna nuolat. Vienkartinis matavimas, kai spaudimas didesnis, dar nerodo ligos. Jis gali kilstelti aukštyn net išvydus tiriantį gydytoją! Tik tiriant daug kartų, įvairiu dienos metų ir visuomet ramybes būsenos galima įsitikinti, aukštesnis ar per aukštas kraujo spaudimas. Tuomet gydytojas gali diagnozuoti ligą.

Ar per aukštas kraujospūdis reiškia, kad kraujas teka kraujagyslemis per stipriai?
Paprastai galima sakyti ir taip.

Rizikos grupes
Kraujospūdžio ligos dažniau ištinka žmones, kurie:
– vyresni nei 45 metų
– tą ligą galejo paveldeti (kas nors iš artimųjų sirgo arba serga)
– serga cukralige, ypač II tipo
– rūko
– yra nutukę
– vartoja per daug alkoholio
– jų gyvenimo būdas seslus

Padidejusio kraujospūdžio požymiai
Dažnai mes to net nesuvokiam, kad mūsų kraujo spaudimas aukštas. Tačiau kai kurie požymiai gali tai rodyti. Kas turetų kelti nerimą?
– dažni galvos skausmai (ypač tik pabudus)
– kai tamsu akyse
– kai sunku užmigti ir pabundame naktį
– per didelis polinkis į neviltį
– širdies permušimai
– prakaitavimas
– ūžimas ausyse
– galvos svaigimas
– nuolatinis nuovargis
Tokie požymiai būdingi ne tik padidejusiam kraujospūdžiui. Tai gali pranašauti ir visai kitas ligas. Jei tuos simptomus pastebejom, reikia pasitarti su gydytoju.

O kodel taip vyksta?
Todel, kad blogai dirba mūsų širdis, todel, kad kraujas per klampus, todel, kad del įvairių priežasčių sumažeja kraujagyslių elastingumas ir spindis.
Jei kieno per didelis cholesterolio lygis, jo perteklius nuseda ant kraujagyslių sienelių vadinamųjų plokštelių pavidalu. Tokiu būdu siaureja kraujagysles spindis, ir kraujas, kad patektų į visus organus ir audinius, prateka labiau spaudžiamas.
Kraujo apytaką neigiamai veikia rūkymas. Nuo nikotino kraujagysles storeja, o jas iš vidaus dengiantis endotelis tampa nelygus ir kraujagysles spindis mažeja. Dažna padidejusio kraujo spaudimo priežastis yra cukralige – per didelis gliukozes kiekis kraujyje veikia kraujagysles taip, kaip ir nikotinas. Priežasčių, del kurių kraujo spaudimas turi būti didesnis, kad kraujas galetų teketi nuo ligos pakitusiomis kraujagyslemis, yra labai daug.

Tad nuo ko atsiranda didesnis kraujo spaudimas?
Deja, 95% atvejų į šį klausimą sunku atsakyti. Žmones suserga šia liga savaime. Jos priežasčių nežinom iki šiol. Iš dalies ji gali būti paveldeta. Jei šeimoje pasitaikydavo turejusių aukštą kraujo spaudimą, rizika susirgti šia liga palikuonims labai didele. Nors tai visai nereiškia, kad būtinai ištiks ir mus.
Juk ir patys galime tą ligą paskatinti. Mažai judedami, netinkamai maitindamiesi, jei nutuksim, rūkysim, be saiko gersim alkoholinius gerimus, patirsim ilgalaikį stresą. Spaudimas gali pakilti ir kelerius metus vartojant hormoninius preparatus arba steroidinius vaistus.
Maždaug 5% turinčių padidejusį kraujo spaudimą serga antriniu, vadinamuoju simptominiu kraujospūdžiu. Tai kitų rimtų ligų pasekme, kaip inkstų ar antiksčių, kai išgydoma pagrindine liga, paprastai ir spaudimas tampa normalus.

Pavojingiausi sveikatai, atrodo, kraujospūdžio „šokinejimai“. Kodel?
Todel, kad staigus arterinio spaudimo didejimas gali sukelti kraujoplūdį smegenyse. O kai kraujospūdis svyruoja, nuo normalaus pakyla iki padidejusio, tai reikia gydyti, tačiau tai negresminga.

Ko turetumem vengti?
Jei spaudimas labai pakyla, reikia vengti sunkaus fizinio darbo, nekilnoti sunkių daiktų, taip pat – stresų, stiprių emocijų, kaitrios saules, sūraus maisto. O vaistus reikia vartoti reguliariai. Negalima gydytis savo nuožiūra.

Kodel sakoma, kad arterine hipertenzija yra pavojinga liga?
Arterine hipertenzija yra sudetinga liga, kurios atsiradimą lemia daug veiksnių. Turi reikšmes genetiniai veiksniai (paveldimumas), padidejęs simpatines nervų sistemos aktyvumas, inkstų veiklos, kasos funkcijos sutrikimai, mitybos režimo pažeidimai (gausus valgomosios druskos vartojimas), hormonų metabolizmo sutrikimai ir kiti veiksniai.

Arterine hipertenzija pažeidžia smulkiąsias ir stambiąsias kraujagysles, širdį, inkstus, centrinę nervų sistemą. Del kraujagyslių pažeidimų siaureja jų spindis, mažeja tamprumas, progresuoja ateroskleroze. Del pažeistų kraujagyslių sutrinka organų mityba ir atsiranda ligos komplikacijų. Jeigu pažeidžiama širdis, storeja širdies sieneles, vystosi kairiojo skilvelio hipertrofija, kuri yra vienas iš miokardo infarkto, širdies nepakankamumo bei staigios mirties rizikos veiksnių.

Arterine hipertenzija pažeidžia smegenų kraujotaką ir gali būti smegenų išemijos – hemoraginio insulto, sukeliančio nebeišnykstančius sveikatos sutrikimus, priežastis.

Del arterines hipertenzijos gali sutrikti inkstų veikla: mažeja inkstų koncentracijos galia, vystosi inkstų nepakankamumas.

Kokios priemones ir metodai padeda normalizuoti aukštą kraujospūdį?
Arterine hipertenzija gydoma nevaistinemis priemonemis ir vaistais, mažinančiais arterinį kraujo spaudimą.

Dietos ir gyvenimo būdo rekomendacijos sergantiesiems hipertenzija yra šios:
• mažinti kūno masę,
• didinti fizinį aktyvumą,
• mažinti su maistu suvartojamo natrio kiekį,
• nerūkyti,
• riboti suvartojamo alkoholio kiekį.

Itin svarbios dietos koregavimo taisykles: reikia gausiai vartoti daržovių bei vaisių, riboti suvartojamų riebalų ir angliavandenių kiekį.

Gydant vaistais, siekiama nuolatinio ir ilgalaikio arterinio kraujospūdžio sureguliavimo. Normalus arterinis kraujo spaudimas (mažesnis nei 140\90 mmHg) turetų būti visą parą.

Arterinis kraujospūdis gali būti reguliuojamas skiriant šių pagrindinių vaistų: diuretikų, beta adrenoblokatorių, kalcio kanalų blokatorių, angiotenzino renino sistemą veikiančių vaistų, centrinio poveikio vaistų.

Kiekvienam pacientui vaistų skiriama individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, organų taikinių pažeidimą, gretutines ligas, ligonio amžių ir kitas aplinkybes.

Siekiant, kad arterinis kraujo spaudimas nuolat būtų normalaus dydžio, labai svarbu vaistų vartoti reguliariai, nepertraukiamai. Didele klaida daroma, kai pacientai staiga, savo nuožiūra nutraukia vaistų vartojimą arba vartoja jų nereguliariai. Tai gali išprovokuoti gyvybei ir sveikatai pavojingų komplikacijų.

Kokia turetų būti šios sunkios ligos profilaktika?
Visuomenes narių švietimas bei sveikos gyvensenos mokymas yra viena esminių hipertenzijos profilaktikos priemonių. Kiekvienam pacientui individuliai deretų priminti seniai žinomas tiesas, kad sveikata yra brangiausias turtas, kuriuo reikia rūpintis nuo jaunystes. Jau trisdešimtmečiams rekomenduotina bent kartą per metus pasitikrinti arterinį kraujo spaudimą, nuolat stebeti savo kūno mases pokyčius ir laiku pradeti juos koreguoti, atlikti cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje tyrimus.

Jeigu nustatomas padidejęs arterinis kraujo spaudimas, būtina pradeti vartoti gydytojo paskirtų vaistų: reguliariai, vadovaujantis gydytojo rekomendacijomis.

Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120\80 mm Hg. Pavojaus nera, jeigu jis neviršija 140\90 mm Hg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140\90 mm Hg – jį būtina mažinti. Tai nera senejimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti. Aukštas kraujospūdis – apgaulinga ir pavojinga liga, nes žmogus ilgai nejaučia jokių jos simptomų. Tyrimų duomenimis, iš visų apklaustųjų tik puse žinojo, kad jų kraujospūdis aukštas, o iš žinančiųjų tik puse gydosi ir tai daro tinkamai.

Priklausomai nuo gyvensenos, fizinio aktyvumo, per dieną kraujospūdis gali kisti, tačiau ilgą laiką pakilęs kraujospūdis (hipertenzija) kenkia širdžiai, kraujagyslems.

Dabar arterinis kraujo spaudimas (AKS) skirstomas į 2 laipsnius: iki 160 ir 95, per 160 ir 95, bei nurodomas rizikos laipsnis pagal organų taikinių pažeidimą. Diastolinio kraujospūdžio apatine normos riba yra 60 mmHg, todel jei sistolinis AKS laikosi aukštas, didinamos vaistų dozes, nes kraujospūdį mažinantys vaistai diastolinį AKS veikia kur kas silpniau. Beje, izoliuota arterine hipertenzija gresia tokiomis pat komplikacijomis kaip ir pirmine arterine hipertenzija, bet ne didesnemis.

Nepaisant mokslo pasiekimų, vis daugiau žmonių pasaulyje serga arterine hipertenzija (AH) bei kitomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. AH pažeidžia kraujagyslių sieneles, paspartindama aterosklerozes vystymąsi, bei padidina krūvį širdžiai (sunkiau išstumti kraują į arterijas). Šie pokyčiai lemia daugelį ligų: miokardo infarktą, insultą, širdies nepakankamumą, inkstų funkcijos sutrikimą, akių tinklaines pažeidimą ir kt.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis , jos paplitimas yra vienas didžiausių. ¾-iams Lietuvos gyventojų yra padidejęs arterinis kraujospūdis.
Todel nustatant arterines hipertenzijos (AH) diagnozę, pastovus ir tikslus arterinio kraujospūdžio (AKS) matavimas yra vienas iš svarbiausių klinikinio tyrimo metodų.
Veikiamas daugelio biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių , kraujo spaudimas nuolat kinta.

Labai svarbus yra ligonio pasiruošimas matuoti kraujo spaudimą.
-Geriausia AKS matuoti patogiame, tyliame, šiltame kambaryje, kur nera erzinančių ar blaškančių demesį dirgiklių. AKS matuojamas bent 5min. pailsejusiam ir nekeitusiam padeties ligoniui.
-AKS dažniausiai matuojamas ligoniui sedint. Jei matuojama ligoniui gulint ar stovint, reikia pasirūpinti, kad žastas būtų širdies lygyje, ranka atremta, o raumenys atpalaiduoti.
-Matavimo metu ligonis neturi kalbeti. Pusvalandį iki AKS matavimo nerūkyti, nevartoti kavos. Kofeino ilgalaikio vartojimo įtaka AKS nedidele, tačiau jei kava geriama retai, 250mg kofeino gali padidinti AKS 10-14 mmHg. Parūkius AKS vienai-dviem valandoms gali padideti 8-10mmHg.
-Skausmas, stresas, nerimas, padidejusi kūno temperatūra turi įtakos AKS.
-Po sunkaus fizinio darbo turetų būti praejusios 2-3val.
-Jei šlapimo pūsle pilna, patariama pasišlapinti bent 30 min. Iki AKS matavimo, nes šlapimo pūsles, žarnyno perpildymas turi įtakos AKS.
-Jauniems žmonems po valgio AKS pakinta nedaug, o vyresniems gali sumažeti 40-50mmHg ir likti toks iki dviejų valandų.
-Dažniausiai AKS matuojamas tik vieną kartą. Matuojant 2 kartus, tai reikia atlikti 1-2min laikotarpiu, apskaičiuojant ir užrašant matavimų aritmetinį vidurkį.
-Siekiant kuo tiksliau išmatuoti AKS, svarbu naudoti tinkamo dydžio mandžetę. Svarbu ir mandžetes plotis, ir jos ilgis. Jei manžete per siaura ar per trumpa, ji nepakankamai užspaudžia žasto arteriją. Didesnių mandžečių (kai žasto apimtis didesne negu 33cm) reikia matuojant nutukusių asmenų AKS, kitais atvejais naudojama įprasta manžete. Jei naudojama per maža manžete, nustatytas AKS bus didesnis už tikrąjį, jei per didele-mažesnis. Tinkamo dydžio manžete apima 2\3 žasto. Jos apatinis kraštas 2-3cm nesiekia alkūnes linkio. Manžete uždedama tampriai, bet neveržiama, jos pripučiamos dalies vidurys dedamas ties žasto arterija.
Jei Jūs esate gydomi del hipotenzijos ar hipertenzijos, ar šie gresmingi susirgimai Jums įtariami, nuolat, tuo pačiu dienos metu, matuokite ir registruokite kraujospūdį. Matavimo duomenis parodykite gydytojui. Remdamiesi savo matavimų rezultatais, niekada savarankiškai nekeiskite gydytojo paskirtų vaistų dozių.

Arterinio Kraujospūdžio lygių klasifikacija (mmHg)

Tik pastovus ir nuoseklus arterinio kraujo spaudimo matavimas ir registravimas leis Jums ir Jus gydantiems medikams lengviau parinkti reikalingą ir tinkamą gydymą, pagerins Jūsų savijautą ir pagelbes Jums išvengti gresmingų, susijusių su AH komplikacijų.

Keletas patarimų, kaip sumažinti kraujospūdį

Arterine hipertenzija diagnozuojama, jei matuojant ne mažiau kaip tris kartus skirtingu paros laiku kraujo spaudimas aukštesnis negu 140\90 mm gyv.st. Arterine hipertenzija gali išsivystyti del inkstų ligų, endokrinines sistemos veiklos sutrikimų, nervų sistemos ligų, įtakos gali tureti paveldejimas. Labai svarbu nustatyti arterines hipertenzijos priežastį, nes tik tada gydytojas gali paskirti ligoniui tinkamą gydymą. Arterine hipertenzija paprastai gydoma vaistais, bet jei diastolinis spaudimas neviršija 100 mm gyvsidabrio stulpelio, gali padeti ir namines priemones, kurios neturi šalutinio poveikio ir kurias pirmiausia reiketų išbandyti. Ne mažiau svarbus ir gyvensenos pakeitimas. Daugelis aukštu kraujospūdžiu besiskundžiančių žmonių apie save galetų pasakyti taip: megau riebiai ir sūriai pavalgyti, dirbau įtemptą ir sekinantį darbą, nemiegodavau kelias naktis iš eiles, sportuoti neturejau laiko, atsipalaiduodavau tik po gausių vaišių, rūkiau… Beje, yra žmonių, kuriems pasireiškia vadinamasis “balto chalato sindromas”, t.y. kraujospūdis padideja tik būnant gydytojo kabinete, todel prieš pradedant vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo per didelio kraujospūdžio, reiketų jį pasimatuoti įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose, pas artimuosius.

Yra daug vaistų, vadinamų antihipertenziniais arba hipotenziniais. Visi jie mažina arterinį spaudimą, tačiau jų veikimo mechanizmas nevienodas. Dažniausiai derinama keletą preparatų. Gydytis tenka ilgai. Daugelis arterine hipertenzija sergančių žmonių pasijunta geriau apriboję valgomosios druskos vartojimą. Taip pat svarbu sumažinti emocinę įtampą, vengti stresų. Būtina atsisakyti rūkymo, vengti alkoholio, o nutukus – sumažinti kūno svorį bei daugiau judeti. Atsisakykite druskos, cukraus, riebalų.
Gydomosios mitybos specialistai tvirtina, kad arterinis spaudimas priklauso nuo mitybos. Norint išvengti arterines hipertenzijos, reikia valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų ir mažiau valgyti gyvulines kilmes maisto (tarp jų ir pieno produktų). Be to, reikia vengti riebalų ir cukraus. Statistikos duomenys rodo, kad vegetarišką maistą valgantiems žmonems retai kada padideja arterinis spaudimas. Labai naudinga valgyti daugiau produktų, kuriuose gausu kalio: pavyzdžiui, bananų, pomidorų, džiovintų slyvų. Aprūpinkite organizmą kalciu ir magniu, mažiau gerkite kavos. Visa tai savo ruožtu pades sumažinti kūno svorį. Praturtinkite savo racioną vitaminais C, E, B grupes vitaminais, kaliu, kalciu, cinku, koenzimu Q10, žuvų taukais.

Jeigu dirbate protinį darbą, ilsekites aktyviai
Kardiologai tvirtina, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, sukeliančių arterinę hipertenziją ir kitas širdies kraujagyslių ligas, yra hipodinamija. Reguliarūs fiziniai pratimai, ypač aerobika, padidina kraujagyslių elastingumą, padeda iš organizmo pasišalinti druskų pertekliui ir atsikratyti nereikalingo svorio.

Išmokite atsipalaiduoti
Kartais arterinę hipertenziją sukelia emocine įtampa arba stresas. Stresai sąlygoja ligos paūmejimą. Tokiu atveju labai svarbi kūno ir sąmones vienybe. Tyrimai rodo, kad vadovaujantis šiuo principu, gali pavykti arterinį spaudimą sumažinti 10 mm gyv.st. Labai svarbu, kad sergančiojo arterine hipertenzija santykiai su artimaisiais būtų harmoningi ir nesukeliantys įtampos.
Arterine hipertenzija sergantiems žmonems rekomenduojama meditacija, autogenine treniruote, kurios metu išmokstama atpalaiduoti raumenis, grįžtamojo biologinio ryšio metodas, padedantis išmokti reguliuoti vidaus organų veiklą. Beje, mokslininkai pastebejo, kad žmogaus pasauležiūra turi įtakos jo arteriniam spaudimui. Pavyzdžiui, religingi žmones rečiau serga arterine hipertenzija.

Gydykites augaliniais vaistais
Augalai veiksmingai gydo arterinę hipertenziją ir kitas širdies bei kraujagyslių sistemos ligas. Jie dažniausiai nesukelia šalutinio poveikio. Vieni augalai išplečia kraujagysles ir pagerina kraujotaką, kiti reguliuoja širdies veiklą, treti skatina šlapimo išsiskyrimą ir padeda organizmui pašalinti skysčių perteklių. Dažniausiai vartojami šie augalai.

* Raudonasis ankštinis pipiras stimuliuoja kraujotaką ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

* Česnakas išplečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį, letina kraujo krešejimą ir kartu neleidžia formuotis trombams. Per dieną reikia suvalgyti 1-2 skilteles.

* Ginkmedžio preparatai pagerina kraujotaką ir išplečia kraujagysles.

* Gudobeles vaisiai taip pat išplečia kraujagysles ir normalizuoja širdies veiklą, padeda ir esant nervinio pobūdžio širdies ritmo sutrikimams, mažina dirglumą.
Pasigaminkite gudobelių vaisių arbatos: 2 arbatinius šaukštelius džiovintų vaisių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, 10 minučių palaukite, perkoškite ir gerkite po 2-3 stiklines per dieną. Šio augalo preparatų galima įsigyti ir vaistineje.

* Ypač naudinga žalioji arbata –
pabandykite išgerti jos per pusryčius vietoj kavos. Ji neleidžia vystytis aterosklerozei, išsaugo kraujagyslių elastingumą bei turi įtakos kraujospūdžio reguliavimo sistemai. Geriant arbatą daromos malonios pertraukeles, kurių metu sumažeja įtampa, žmogus pailsi.

* Kraujotaką gerina ir kukurūzų grūdai.
Pasigaminkite jų nuoviro: 3 valgomuosius šaukštus kukurūzų užpilkite puse litro verdančio vandens, 10 minučių palaukite, perkoškite ir kasdien gerkite po pusę stiklines.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s